Ekonomika

Pamįslijimai apie ekonomiką Lietuvoje

Monday, November 28, 2011

Padengtos obligacijos

Mušami emisijų rekordai
Po 2007 metų daugumoje vakarų Europos šalių didėjančiu pagreičiu bankai pradėjo finansuotis leisdami taip vadinamas padengtas obligacijas (ang. covered bonds). Remiantis Dealogic, Europos padengtų obligacijų emisija šiais metais pasiekė rekordinį 361 mlrd. JAV dolerių lygį. Kai tuo tarpu nepadengtų obligacijų platinimas, vienas iš tradicinių bankų finansavimosi šaltinių, šią vasarą buvo beveik visiškai sustojęs. Europos padengtų obligacijų associacijos (ECBC) duomenimis 2010 metų pabaigoje apyvartoje buvo 2.5 tr eurų padengtų obligacijų, kas sudaro apie 20% išduotų būsto paskolų rinkos.

ABS be rizikos perkėlimo
Padengtos obligacijos nėra visiška naujovė. Štai Vokietijoje jos (vok. Pfandbriefe) leidžiamos jau nuo 18 amžiaus ir yra neatsiejama vokiškosios bankinės sistemos dalis. Iš pirmo žvilgsnio, padengtos obligacijos turi labai daug panašumų su liūdnai pagarsėjusiais turtu užtikrintais vertybiniais popieriais (ang. asset backed security arba ABS). Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. ABS suteikia galimybę paskolas suteikusiai institucijai perkelti riziką kitiems investuotojams, nuo rizikos visiškai atsiribojant. Dėl to ABS emitentas neturi paskatų deramai vertinti pateikiamo užstato rizikingumo.Tuo tarpu investuotojai į padengtas obligacijas yra apsaugoti „dvigubo regreso“ teisės į paskolą išdavusią instituciją, kas skatina emitentą dėti daugiau pastangų į pateikiamo užstatui turto vertinimą.

Dvigubo regreso teisė
Padengtų obligacijų emitentas iš esmės skolinasi už užstatą, kurio kokybę atskiru reguliavimu nustato ir prižiūri finansų priežiūros institucija. Pavyzdžiui, kaip užstatas pateikiamos būsto paskolos kurių paskolos ir užstatyto turto santykis neperžengia tam tikros ribos. Iš esmės emitentas (beveik išskirtinai tik banko licenziją turinti instituciją) skolinasi užstatydamas geriausią savo turimą turtą. Negana to, jeigu iki obligacijos išpirkimo užstatytas turtas pradės nebetenkinti reikalavimų, jis banko turės būti pakeistas kitu užstatu, blogiausiu atveju grynaisiais. Priedo, į padengtą obligaciją investavęs investuotojas yra apsaugotas ne tik užstatytu turtu, kurio kokybė pastoviai stebima, bet taip pat turi regreso teisę į visą kitą emitento turtą. Tai ypač svarbu, kai padengtas obligacijas platina atskira su užstato pateikėju susijusi institucija.

Nepopuliarios Lietuvoje
Lietuvoje šiuo metu nei viena institucija nėra išleidusi padengtų obligacijų (2004m NORD platintos padengtos obligacijos yra išpirktos). Tam nėra poreikio, nes didieji bankai, apart indėlių, finansuojasi imdami paskolas iš motininių bankų, o mažieji sėkmingai platina obligacijas vidinėje rinkoje. Bet dėl pastarųjų įvykių Lietuvos bei Europos finansų rinkose situacija gali pasikeisti.

Išblėsusi „Vienos iniciatyva“
2009 Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros bankas inicijavo taip vadinamą „Vienos iniciatyvą“, kuria suinteresuotos finansinės institucijos sutarė kad nepuls atitraukinėti lėšų iš tam tikrų rizikos regionų. Bet situacija sparčiai keičiasi. Štai Austrijos centrinis bankas nurodė bankams mažinti paskolas teikiamas Rytų Europos šalyse, o Vokietijos Comerzbank, turintis skyrių bei dukterinių bankų kitose Rytų Europos šalyse, išplatino pranešimą, kad nuo šiol apsiribos skolinimu tik Vokietijoje bei Lenkijoje.

Gali padėti užsitikrinti finansavimą
Padengtos obligacijos dažnai turi atskirą reguliavimo rėžimą, tad investuotojai tiksliai žino kokios procedūros vyktų jeigu emitentas nesugebėtų obligacijų išpirkti. Kadangi padengtos obligacijos kreditorių eilėje praktiškai stovi netgi aukščiau draustų indėlių, jos patrauklios tiek stambiems užsienio investuotojams (ypač jeigu platinamos užsienio valiuta) tiek smulkiesiems investuotojams, turintiems abejonių (nebūtinai pagrįstų) dėl indelių draudimo.

Grėsmė skolinantiems be užstato
Būtent dėl šio aspekto JAV Federalinė indėlių draudimo kompanija (FDIC) griežtai pasisako prieš padengtų obligacijų reguliavimo įstatymą, kuris šiuo metu skinasi kelią JAV senate. FDIC argumentai labai paprasti. Padengtų obligacijų emitento bankroto atveju paprastiems kreditoriams kurie skolino be užstato (o taip pat ir indelių draudimo fondui) liktų tik „ne toks jau geras“ turtas, kurį būtų nelengva likviduoti. Tačiau dauguma padengtų obligacijų reguliavimo rėžimų nustato užstatyto turto limitus, ir grėsmė kad paprastos obligacijos nebedomins investuotojų yra ne tokia jau svarbi, jeigu tų investuotojų paprasčiausiai nėra.