Link konkurencingos dujų rinkos Lietuvoje
Neseniai buvau
užklaustas apie skalūnų dujų revoliuciją Jungtinėse Amerikos Valstijose bei jų
išgavimo vystymą Lietuvoje. Dalinuosi savo
atsakymais/mintimis ir su šio blogo skaitytojais:
Skalūnų revoliucija JAV dažnai pavadinama laikinu bumu, esą iš tiesų skalūnų nauda yra menkai apčiuopiama. Kaip yra iš tiesų?
Skalūnų revoliucija JAV įvyko nelauktai ir netikėtai, o jos pasekoje matome iš esmės pasikeitųsį JAV energetikos sektorių. Gamtinių dujų rinkos kaina, kuri 2005-aisiais siekė 15 USD/MMBtu (dolerių už milijoną British termal units), 2012-aisiais nukrtito iki 2 USD/MMBtu, o šiuo metu yra 3,75 USD/MMBtu. Ateičiai yra prognozuojama kasmet didėjanti dujų gavyba. Šio dešimtmečio pabaigoje JAV turėtų tapti gamtines dujas eksportuojančia šalimi, apie ką niekas net nesvajojo prieš dešimtį metų. Jau dabar yra išduota ne viena licenzija suskystintų dujų eksporto terminalams statyti. Žymiai didesnės dujų kainos kitose pasaulio šalyse (tame tarpe ir Lietuvoje) vilioja žengti į tarptautines rinkas ne vieną JAV kompaniją. Didžiąja dalimi prie šio augimo prisideda būtent skalūnų dujų gavyba.
Skalūnų revoliucija JAV dažnai pavadinama laikinu bumu, esą iš tiesų skalūnų nauda yra menkai apčiuopiama. Kaip yra iš tiesų?
Skalūnų revoliucija JAV įvyko nelauktai ir netikėtai, o jos pasekoje matome iš esmės pasikeitųsį JAV energetikos sektorių. Gamtinių dujų rinkos kaina, kuri 2005-aisiais siekė 15 USD/MMBtu (dolerių už milijoną British termal units), 2012-aisiais nukrtito iki 2 USD/MMBtu, o šiuo metu yra 3,75 USD/MMBtu. Ateičiai yra prognozuojama kasmet didėjanti dujų gavyba. Šio dešimtmečio pabaigoje JAV turėtų tapti gamtines dujas eksportuojančia šalimi, apie ką niekas net nesvajojo prieš dešimtį metų. Jau dabar yra išduota ne viena licenzija suskystintų dujų eksporto terminalams statyti. Žymiai didesnės dujų kainos kitose pasaulio šalyse (tame tarpe ir Lietuvoje) vilioja žengti į tarptautines rinkas ne vieną JAV kompaniją. Didžiąja dalimi prie šio augimo prisideda būtent skalūnų dujų gavyba.
Žiūrint
į JAV vidaus rinkas, jei anksčiau gamtines dujas naudojančios elektrinės
paprastai generuodavo energiją dienos piko metu, dabar dėl žemų dujų kainų jos
jau sugeba sėkmingai konkuruoti ir bazinės energijos tiekime, ko pasekoje laimi
elektros vartotojai. Vis dažniau anglį deginančios elektrinės įjungiamos tik
pikinės energijos generavimui, o senos atominės elektrinės yra uždaromos
anksčiau laiko, nes jų brangus remontas ir palaikymas tapo ekonomiškai
nebepateisinamu prie tokių žemų dujų kainų.
Skalūnų
dujų gavyba suteikė naują kvėpavimą ne vienam ekonomiškai merdėjusiam Amerikos
regionui, tad neigti besitesiantį skalūnų revoliucijos poveikį JAV ekonomikai
yra nerimta.
Kaip manote, ką "Chevron" sprendimas reiškia Lietuvai?
"Chevron" sprendimas suteikia Lietuvai galimybę persvarstyti savo strategiją dėl skalūnų žvalgybos ir gavybos. Dėl organizuoto konkurso nutraukimo, dujos (jeigu jų iš tiesų yra) niekur nedings. Vėlesnė skalūnų dujų žvalgyba Lietuvoje palyginus su kitomis šalimis turi ir neigiamų ir teigiamų pusių. Tarp neigiamų įvardinčiau įvairių interesų grupių gebėjimą greitai politizuoti šį procesą kopijuojant kitų šalių patirtį. Savaime suprantama, kad dabartinė dujų tiekimo monopolininkė "Gazprom" nėra suinteresuota konkurencijos atsiradimu ir padarys viską kad konkurencingos dujų rinkos kūrimas Lietuvoje būtų bent jau sulėtintas. Vidinės dujų pasiūlos glimybė kaip ir suskystintų dujų importo terminalas silpnina "Gazprom" rinkos pozicijas. Tačiau "Gazprom" yra ne vienintelė interesų grupė, turinti paskatų šio proceso politizavimui.
Kaip manote, ką "Chevron" sprendimas reiškia Lietuvai?
"Chevron" sprendimas suteikia Lietuvai galimybę persvarstyti savo strategiją dėl skalūnų žvalgybos ir gavybos. Dėl organizuoto konkurso nutraukimo, dujos (jeigu jų iš tiesų yra) niekur nedings. Vėlesnė skalūnų dujų žvalgyba Lietuvoje palyginus su kitomis šalimis turi ir neigiamų ir teigiamų pusių. Tarp neigiamų įvardinčiau įvairių interesų grupių gebėjimą greitai politizuoti šį procesą kopijuojant kitų šalių patirtį. Savaime suprantama, kad dabartinė dujų tiekimo monopolininkė "Gazprom" nėra suinteresuota konkurencijos atsiradimu ir padarys viską kad konkurencingos dujų rinkos kūrimas Lietuvoje būtų bent jau sulėtintas. Vidinės dujų pasiūlos glimybė kaip ir suskystintų dujų importo terminalas silpnina "Gazprom" rinkos pozicijas. Tačiau "Gazprom" yra ne vienintelė interesų grupė, turinti paskatų šio proceso politizavimui.
Teigiama
medalio pusė yra tai, kad Lietuva turi galimybę pasimokyti iš ankstyvų klaidų,
padarytų vystant skalūnų gavybą kitose šalyse. Pavyzdžiui, reikėtų aiškiai
apibrėžti aplinkosauginius reikalavimus (ypač kas susiję su vandeniu) ir civilinę atsakomybę bei nustatyti nuostolių kompensavimo mechanizmus
nukentėjusiems galimų ekologinių avarijų atveju. Saugumo garantas turėtų būti
ne tik dujas išgausiančių kompanijų turtas bet ir adekvatus veiklos draudimo mechanizmas. Už vandenį, kuris būtų sunaudojamas dujų išgavimo metu, turėtų būti mokama rinkos kaina.
"Chevron"
pasitraukimo iš pastarojo konkurso nereikėtų per daug dramatizuoti. Tai yra
tarptautinė pelno siekianti kompanija, kuri investuoja į didžiausią grąžą
žadančius projektus. Yra gan sunku atspėti tikrąsias tokio sprendimo
priežastis. Jį galėjo nulemti ir kitose rinkose įvykę pokyčiai, kaip kad
rugsėjo pabaigoje JAV Aplinkos apsaugos agentūros paskelbtos taisyklės, griežtinančios
aplinkosauginius reikalavimus naujoms anglį deginančių elektrinių statyboms, ko
pasekoje turėjo pagerėti su dujomis susijusių JAV energetinių projektų grąža. O
politiniai žaidimai ir įvairių interesų grupių veikla tokiai kompanijai kaip "Chevron"
tikrai nėra naujiena. Pasikeitus sąlygoms, "Chevron" kaip ir kitos
dujų verslu užsiimančios kompanijos vėl svarstytų investavimo galimybę
Lietuvoje.
Kaip siūlyčiau toliau tvarkytis su skalūnų dujų potencialu Lietuvoje?
Kadangi galimybė išgauti dujas pačioje Lietuvoje yra svarbus svertas kalbantis su dabartiniu dujų tiekimo monopolininku "Gazprom", valstybė galėtų pati investuoti į skalūnų žvalgybą, kad tiksliau žinotų koks energetinis potencialas yra šalies viduje. Turint omenyje, kad Europos Sąjungai kol kas nesiseka ginti jos atskirų narių energetinių interesų santykiuose su Rusija, galima būtų siekti, kad Europos Komisija taip pat skirtų lėšų skalūnų dujų žvalgybos darbams ir būtent taip prisidėtų prie Lietuvos derybinių pozicijų stiprinimo.
Kaip siūlyčiau toliau tvarkytis su skalūnų dujų potencialu Lietuvoje?
Kadangi galimybė išgauti dujas pačioje Lietuvoje yra svarbus svertas kalbantis su dabartiniu dujų tiekimo monopolininku "Gazprom", valstybė galėtų pati investuoti į skalūnų žvalgybą, kad tiksliau žinotų koks energetinis potencialas yra šalies viduje. Turint omenyje, kad Europos Sąjungai kol kas nesiseka ginti jos atskirų narių energetinių interesų santykiuose su Rusija, galima būtų siekti, kad Europos Komisija taip pat skirtų lėšų skalūnų dujų žvalgybos darbams ir būtent taip prisidėtų prie Lietuvos derybinių pozicijų stiprinimo.
Pačios
valstybės investicija, siekiant įvertinti savų išteklių potencialą, taip pat
galėtų palengvinti ir bendravimą su Lietuvos gyventojais, kurių kaiminystėje
būtų atliekami žvalgomieji darbai. Žvalgyba automatiškai nereikštų dujų
gavybos. Jau žinant skalūnų dujų potencialą, reikėtų organizuoti atskirą
dialogą bei vertinimą dėl skalūnų dujų gavybos. Tuo atveju jeigu sprendimas
būtų už dujų gavybą Lietuvoje, reikėtų organizuoti naują konkursą dujų
išgavimui ir eksploatavimui, ir galbūt atrinkti ne vieną, o net keletą dujas
išgausiančių kompanijų ir taip dar labiau paskatinti konkurenciją
besiformuojančioje dujų vidaus rinkoje. Kadangi išteklių potencialas jau būtų
daugiau mažiau žinomas, sumažėjęs projektų grąžos nepibrėžtumas sudomintų daugiau
rinkos dalyvių. Dar daugiau: tokio konkurso atrankos kriterijus galėtų būti
konkuruojančių kompanijų siūlomas išgavimo mokesčio procentas, nustatant tokio
mokesčio toleruotinas grindis (pavyzdžiui 15%). Po žvalgybos darbų ir
sutvarkytos įstatyminės bazės aiškesnė investicinė aplinka pritrauktų daugiau
potencialių investuotojų, ko pasekoje laimėjusių kontraktų siūlomas mokesčio
procentas labiau atspindėtų projektų rinkos vertę, o aršios konkurencijos
atveju galimai viršytų net dabar kai kurių politikų siūlomą 40% tarifą ir reikštų papildomas
įplaukas į valstybės biudžetą.
Žvelgiant į ateitį, siūlyčiau rimtai svarstyti skalūnų žvalgybos ir gavybos organizavimo atskyrimą. Valstybė, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra požeminių gamtos išteklių savininkė, šiuo atveju turi unikalią galimybę suorganizuoti dujų išgavimo konkursą taip, kad būtų sudarytos sąlygos formuotis konkurencingesnei Lietuvos vidaus dujų rinkai.
Labels: Chevron, dujų rinka Lietuvoje, Gazprom, Skalūnų dujos