Jei
Lietuva iš tiesų uždraustų laisvą prekybą žemės ūkio paskirties žeme
(bent jau su Europos Sąjungos piliečiais), labiausiai kentės Lietuvos
kaimas: žlugs smulkių ūkininkų verslai, didės bedarbystė, dėl naujos
emigracijos bangos dar labiau ištuštės kaimai. Bet neigiamas pasekmes
pajus ir miestų gyventojai - trauksis maisto pramonė, tad reikės
atleisti jos darbuotojus, o maisto kainos pakils. Kodėl? Nes Lietuvos
žemės ūkio ir su juo tampriai susijusios maisto pramonės nebesubsidijuos
Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai (o jie nemenki: http://farmsubsidy.openspending.org/LT/2012/).
Būtų naivu tikėtis, kad išskirtinai Lietuvos piliečiams atriektas LT
žemės ūkis ir toliau bus remiamas bendrais ES mokesčių mokėtojų
pinigais. Bendras Europos ūkis netruks rasti sričių, kur tuos pinigus
padėti.
Kaip šio referendumo šalininkai siektų savo tikslų
modernioje, privačią nuosavybę saugančioje valstybėje? Jie, konkuruodami
su užsieniečiais, paprasčiausiai pasiūlytų už parduodamą žemę didesnę
kainą. O atimdami galimybę iš dabartinių žemės savininkų parduoti ją
už aukštesnę rinkos kainą ar gauti didesnę paskolą nuosavo verslo
plėtrai ją užstačius banke, tik trukdys Lietuvos piliečiams verslauti ir
disponuoti savo turtu maksimaliais pajėgumais.
Labels: išmokos žemdirbiams, Lietuvos žemė, maisto pramonė, privati nuosavybė, referendumas, žemės rinka, žemės ūkis